Stovykla Lenkijoje – nesiliaujantis lietus ir vėjas

Tik grįžus iš treniruočių stovyklos ir pasibaigus varžyboms susikaupiau kažką parašyti. Stovykloje įsivažiavus į treniruočių ritmą ir tikrai daug dirbant laiko tiesiog nelikdavo, o karais ir nuotaika ne ta. Kalbėsiu apie savo asmeninius įspūdžius ir reikia tikėtis, kad niekas nesupyks, jei  stovyklą ir pačią Lenkiją minėsiu iš gerosios pusės :)

Į Lenkijos kalnus, miestelyje Szklarska Poreba, atvykome gegužės 6 dieną dviem ekipažais: aš su treneriu Romu Sausaičiu ir pajėgiausias Lietuvos 800 metrų bėgikas Vitalijus Kazlovas, perspektyvus bėgikas Jonas Stankevičius bei jų trenerė Palmira Žukienė. Atvykę iškart pradėjome rimtai treniruotis. Iš pradžių buvo ypač sunku, nes atvykome į šiokius tokius kalnus ir organizmui reikėjo priprasti. Tačiau ir bėgant laikui nepasidarė lengviau. Po vienos treniruotės vakarieniaudami juokavome, kad ta diena mums buvo tokia sunki, kad visi trys po atkarpų stadione „patikrinome žolės minkštumą“ prie finišo linijos. Tikriausiai tie, kas niekada nematė mūsų treniruojantis, niekada nesupras kiek daug sportininkas iškenčiame treniruočių metu: vėmimas, galvos svaigimas, galvos ir raumenų skausmas, o kartais ir ašaros akyse – tai tikrai ne lengvas pasibėgiojimas parke. Profesionalus sportas – tai sugebėjimas nugalėti save.

Gyvenome prie pat stadiono, jaukiame viešbutyje. Viskas ten paprasta, tačiau pritaikyta kaip tik sportininkams. Net internetą atjungia 11 valandą, kad laikytumėmės rėžimo :) )) Tačiau man asmeniškai labai nepatiko, kad Lenkijoje  įsijungus Youtube pirmiausiai, tekdavo išklausyti kokią nors lenkišką reklamą… Atrodo reklamų ten pilna visur: pakelėse, ant pastatų ir net Youtube!

Mums atvykus čia taip pat gyveno Lenkijos, Latvijos bėgikai, vėliau pasilikome tik mes ir keletas sportininkų iš Ukrainos. Visi labai rimtai treniravosi, todėl stadione atmosfera buvo tikrai puikiai nuteikianti. Per sunkias treniruotes vieni kitus palaikėme šūksniais ir tai privertė dar labiau stengtis. Ilgus krosus bėgiojome miško takeliais, kartais sutikdavome miško gyventojų – stirnaičių.

Nors negaliu pasigirti, kad džiaugiausi Turkijos ar kokios nors kitos jau jau seniai nuvalkiotos šalies egzotika ir teikiamomis pramogomis, tačiau gaivus oras ir nuostabi gamta – tai viskas ko reikia (tik galėjo būti šilčiau). Kita vertus, atvykau į stovyklą ne gulėti prie jūros ant smėliuko ir dėgintis saulutėje, nesiilsėti, o dirbti. Treniravausi įprastai – du kartus į dieną, tik dideniais krūviais, todėl laikas bėgo labai greitai. Treniruotė, valgis ir miegas – toks buvo mano rėžimas. Vakarais jau nieko nesinorėdavo, kartais tiesiog atsisėsdavau prie kompiuterio žiūrėdama į vieną tašką, fone grojant kokiai nors ramiai mano mėgstamai muzika (Coldplay, Jack Johnson, Will Young ar tiesiog instrumentinė muzika).

Pats miestelis nedidelis, jame gyvena apie 7000 gyventojų. Kartais po treniruočių išeidavome pasivaikščioti, pačią pirmą dieną su treneriu įkopėme į kalno viršūnę ir tam mums prireikė apie pusantros valandos lipimo be sustojimo. Iš ten atsiveria puikus vaizdas į miestelį ir jo apylinkes. Miestelis turi slidinėjimo trasas, todėl žiemą čia privažiuoja daug turistų, mėgstančių žiemos sportą.

Beje oras stovyklos dienomis mūsų nelepino, ten jis permainingas – viena diena šilta, kita apsiniaukus, lietinga, vėjuota. Kartais tekdavo nutraukti treniruotę ir tiesiog laukti geresnio oro, nes treniruotis buvo neįmanoma. Kartais bėgdavau ir toks jausmas, kad vėjas mane nešioja į šonus. Ypač trūko šilumos ir saulės, nes rytinę treniruotę darydavome vos prie 7-10 laipsnių. Visai nenustebau perskaičiusi, kad dabar Prahoje dėl nesiliaujančio lietaus tvinsta Vltavos upė, paskelbtas antro laipsnio pavojus. Praha yra vos už 120 km nuo Szklarsko, o paskutinėmis dienomis „pylė kaip iš kibiro“. Beje vienintelę laisvą dieną kartu su treneriu turėjome progą aplankyti Čekijos sostinę, kuri paliko didelį įspūdį. Gerai, kad ekskursijai pasitaikė puikus oras ir potvynis dar nebuvo prasidėjęs!

Tačiau stovyklai einant į pabaigą, vis labiau ilgėjausi artimųjų, draugų, pasivaikščiojimo Vilniaus senamiestyje ir treniruočių Vingio parke. Grįžus, jau kitą dieną startavau LAF taurės varžybose, įspūdžiais iš jų pasidalinsiu vėliau.


Vaida Žūsinaitė Vaida Žūsinaitė Vaida Žūsinaitė Vaida Žūsinaitė Vaida Žūsinaitė Vaida Žūsinaitė Vaida Žūsinaitė Vaida Žūsinaitė Vaida Žūsinaitė Vaida Žūsinaitė Vaida Žūsinaitė Vaida Žūsinaitė Vaida Žūsinaitė Vaida Žūsinaitė Vaida Žūsinaitė Vaida Žūsinaitė Vaida Žūsinaitė Vaida Žūsinaitė Vaida Žūsinaitė Vaida Žūsinaitė

Rėmėjai