Pasivaikščiojimas po Vingio parką

Dažniausiai Vingio parke galima mane sutikti bėgiojančią, nesvarbu žiema ar vasara, saulė ar lietus – ten dažniausiai bėgu, suku ratus ir džiaugiuosi, kad turiu galimybę bėgioti ten, kur yra medžių ir bent kažkiek gamtos.

Dažnai pastebiu čia vaikščiojančius ar sportuojančius žmones. Kai kuriuos jau pažįstu keletą metų – tiesiog matau juos bent kelis kartus į savaitę, todėl jie man lyg savotiška parko dalis :) Kai kuriems bėgiojantiems natūraliai pakeliu ranką, nors niekada nesame kalbėję, nežinau jų nei vardų, nei ką jie dar veikia gyvenime. Tai savotiška pagarba vienas kitam dėl to, kad nesėdime prie televizoriaus, o kažko siekiame.

Kai kada sulaukiu palaikančių žodžių iš praeivių, kai kurie kaskart mane pamatę pasako, kad esu šaunuolė – vieni kitus žinome iš matymo. Būna, kad parke nesutinku nė vieno matyto veido, ypač kai lija arba būna blogas oras. Bet tokiu metu ypač smagu prasilenkti su bėgančiu žmogumi. Tiesa, parke susipažinau su žmogumi, kuris būdamas jaunas taip pat bėgiojo. Iš pradžių jį tiesiog dažnai matydavau sportuojantį, vėliau ėmiau jam pakelti ranką, pasakyti laba diena – taip ir susipažinome. Dabar kaskart kai jį pamatau prabėgdama paklausiu kaip jam sekasi, o stadione vasarą, kai yra laiko pakalbame ir daugiau. Smagu, kad žmogus sportuoja visą gyvenimą ir sako, kad kitaip negali, nes širdis pradeda veikti ne taip.

Štai šią žiemą jau turėjau progą į parką išeiti pasivaikščioti ir džiaugiuosi, kad tada buvo daug sniego :) labai gražu, kai viskas apsnigta. Vingio parke galima rasti tokių vietų, kur pasijunti lyg tikrame miške. Per treniruotes ir rėžimą ne dažnai išeinu pasivaikščioti į mišką, todėl sniegu ir žiema pasidžiaugti šįkart užteko ir parko. Buvo labai linksma :)

 


Vaida Žūsinaitė Vaida Žūsinaitė Vaida Žūsinaitė Vaida Žūsinaitė Vaida Žūsinaitė Vaida Žūsinaitė

Rėmėjai