Laimikis Hanoverio maratone – asmeninis rekordas ir kelialapis į Rio!

Balandžio 17 dieną kartu su treneriu išvykome į Hanoverį mano antrąjam maratonui. Neslėpsiu, nuotaika buvo keista. Lėktuve sėdėjau ir galvojau apie pasiruošimą, kuris ėjosi puikiai iki šiek tiek nesėkmingo Varšuvos pusmaratonio ir duobę atsivėrusią po jo. Blogas mintis vijau šalin ir tikėjau, kad viskas bus gerai. Sau kėliau kelis tikslus: planas minimum – asmeninis rekordas, planas maximum – Rio olimpiados normatyvas.

Atskridus į Frankfurto oro uostą supratau, kad galime pavėluoti į kitą lėtuvą, nes labai ilgai laukėme galimybės išlipti iš lėktuvo, o po to bėgome per visą oro uostą į sekantį skrydį. Laimei mes spėjome, o tiksliau skrydis į Hanoverį taip pat vėlavo :)

Hanoverio oro uoste susipažinome su Ukrainiete Olga, kuri taip pat atvyko dalyvauti maratone.  Ji tapo mano kambarioke, todėl vėl gavau praktikos kalbėti rusiškai :) Olgos draugija man patiko ir padėjo susikaupti maratonui.

Varžybų dieną jaučiausi gerai nusiteikusi, jaudulio buvo mažai. Išbėgusi iškart apsižvalgiau kas bėga šalia ir stengiausi laikyti sau patogų tempą. Iš pradžių šiek tiek stabdžiausi, nes pradžioje visada norisi bėgti greitai, bet būtina pasverti savo jėgas ir pradėti bėgti protingai. Netikėtai šalia susirinko puiki vyrukų kompanija, kuri su manimi bėgo iki 30km, po to grupelė suskilo. Keletas vaikinų pabėgo nuo manęs, kai kuriuos aplenkiau aš. Nuo 35km pasunkėjo ir mano kojos, tačiau stengiausi laikyti tempą, nes žinojau kad liko nedaug. Kai pralenkiau vieną bėgiką, jis palaikančiai šūktelėjo ir pasakė, kad dar galiu pavyti priekyje bėgančią varžovę. Atsirado papildomų jėgų, stengiausi pagreitėti, bet varžovės nesimatė. Tada pagalvojau, kad galbūt ne taip supratau ir ne aš vejuosi varžovę, o ji mane :) Tada bėgdama pamačiau pastatus, kurie man išdavė apie artėjantį finišą. Stengiausi nesulėtėti, finišas artėjo, o varžovės “nė kvapo”… Tačiau likus maždaug kilometrui iki finišo pamačiau varžovę ir bėgau tik su viena mintimi – ją pavyti. Ir man tai pavyko! Likus mažiau nei 250m aš aplenkiau varžovę ir tada lėkiau kiek kojos neša. Po finišo supratau, kad  įvykdžiau savo planą maximum. Man pavyko užimti  4 vietą ir pasiekti naują asmeninį rekordą 2.37,59 bei įvykdyti normatyvą į Rio olimpiadą.


Vaida Žūsinaitė Vaida Žūsinaitė Vaida Žūsinaitė Vaida Žūsinaitė Vaida Žūsinaitė Vaida Žūsinaitė Vaida Žūsinaitė Vaida Žūsinaitė Vaida Žūsinaitė Vaida Žūsinaitė Vaida Žūsinaitė Vaida Žūsinaitė Vaida Žūsinaitė Vaida Žūsinaitė Vaida Žūsinaitė

Rėmėjai