Išsvajotas Helsinkis

Ir štai 2012 m. birželio 27d. prasidėjo XXI –asis Europos čempionatas Helsinkyje. Kol nepasiekiau viešbučio ir neatsiėmiau savo akreditacijos nepatikėjau, kad dalyvausiu Europos čempionate. Joks čia stebuklas, tačiau į čempionatą patekau taip netikėtai, kad viskas atrodė neįtikima. Taip pat startavau naujame amplua – kaip kliūtinio bėgimo atstovė, nors tam treniravausi vos keletą savaičių.

Čia atmosfera visai kitokia nei paprastose varžybose – aplink daug stiprių sportininkų, matytų veidų, sportininkų, su kuriais tekę bendrauti kitose varžybose. Čia susirinkę stipriausi Europos atletai ir aš viena iš jų. Ta mintis labai įpareigoja, nes norisi pasirodyti kuo geriau, ne tik dėl savęs, bet ir dėl savo šalies – Lietuvos. Man tai didelė garbė.

Mano startas buvo antrąją varžybų dieną, todėl turėjau šiek tiek laiko apsiprasti, pamatyti stadioną, apšilimo aikštę ir susipažinti su visa tvarka. Varžybų metu jaučiausi rami, nes aplink ne tik sava rinktinė, treneris, bet ir rinktinės gydytojas, masažistai. Tai labai gerai nuteikia, nes nesijauti vienas.

Varžybų dieną jaučiausi gerai, tačiau šiek tiek sunerimusi… Norėjosi ne tik kuo geriau subėgti, patekti į varžybų finalą, bet ir įvykdyti olimpinį normatyvą. Į apšilimo aikštę atėjau su treneriu, jis manęs laukė kol pasiruošiu varžyboms. Pasidariau apšilimą, gydytojas suteipavo mano čiurnas, kad bėgant jos būtų stabilesnės ir aš jau pasiruošusi. Buvau palydėta iki „call room‘o“ (susirinkimo vietos) ir pasilikau viena. Tada ir pradėjo lįsti blogos mintys, kaip reikės šokti per kliūtis, ypač per vandens kliūtį kai bėgsiu būryje sportininkių. Niekada nebėgau didelėje grupėje, man trūko patirties, todėl dėl to nerimavau labiausiai. Tačiau tas mintis vijau, sau kartojau, kad esu stipri, pasiruošusi ir viskas bus gerai.

Mus nuvedė į stadioną ir kadangi mano bėgimas buvo antras, galėjau žvilgtelėti kaip bėga pirmojo pusfinalio dalyvės. Jaučiau nedidelį jauduliuką, tačiau mintyse sau kartojau „aš galiu“. Norėjau, kad kuo greičiau prasidėtų bėgimas.

Ir štai aš išbėgau, užsiėmiau gerą poziciją, bėgosi lengvai. Baisiausia buvo įveikti pirmą kliūtį su vandeniu, bet viskas pavyko puikiai. Pirmą kilometrą bėgau grupėje, tačiau po truputį ėmiau atsilikti. Nebuvau įpratusi bėgti grupėje,buvo baisu nenugriūti, gal dėl to atsilikau. Kaip susigriebiau bėgti greičiau buvo likę kiek daugiau nei kilometras. Deja savo bėgime finišavau devinta ir vos „per plauką“ nepatekau į finalą. Nuliūdau, nes trūko labai nedaug. Vėl pasiekiau asmeninį rekordą ir išbėgau iš 10 minučių – 9.58,37 (galutinė 19 vieta), tačiau tai nelabai džiugino.

 


Vaida Žūsinaitė Vaida Žūsinaitė Vaida Žūsinaitė Vaida Žūsinaitė Vaida Žūsinaitė Vaida Žūsinaitė Vaida Žūsinaitė Vaida Žūsinaitė Vaida Žūsinaitė Vaida Žūsinaitė Vaida Žūsinaitė Vaida Žūsinaitė

Rėmėjai