Debiutas 3000 metrų kliūtiniame bėgime

Visada galvojau, kad esu 5000 metrų bėgikė. Aišku dažniausiai bėgioju distancijas pradedant nuo 1500 ir baigiant 10000 metrų. Kol kas 1500 metrų jaučiuosi per lėta, o ant  10000 metrų  man  trūksta ištvermės, todėl geriausiai jaučiuosi bėgdama 3000 ir 5000 metrų.

Šiais metais savo pagrindinių rungčių startus pradėjau Baltarusijos taurės varžybomis Breste. Tiesa, nors laimėjau 5000 metrų rungtį ir pagerinau asmeninį rekordą, tačiau  rezultatas manęs nedžiugino… Tikrai daug ruošiausi ir jaučiausi stipri, bet mano pasiektas rezultatas buvo toli nuo Europos čempionato normatyvo, o ką jau kalbėti apie išsvajotąsias Olimpines žaidynes. Guodė tik tai, kad pirmą kartą įvykdžiau sporto meistro kvalifikacinį laipsnį. Širdyje žinojau, kad galiu bėgti greičiau, nes šiose varžybose neturėjau sau  lygių konkurenčių, o bėgant vienai 5000 metrų  distancijoje labai sunku  padaryti gerą rezultatą.

Po varžybų treneris mane paguodė, kalbėjo labai motyvuojančiai ir dar labiau įtikėjau, kad galiu bėgti greičiau. Taip pat treneris pasiūlė išbandyti savo jėgas 3000 metrų bėgime su kliūtimis. Mane šis pasiūlymas iškart  suviliojo. Buvau bėgusi kliūtinį bėgimą, tačiau labai seniai ir tas startas man nebuvo pats geriausias, nors varžybas tada kažkaip sugebėjau laimėti… Tiesa po šių varžybų dar ilgai mane kamavo įvairios traumos – štai ką reiškia bėgti tai, kam esi nepasiruošusi!

Todėl šokinėjimas per tas kliūtis, o ypač per kliūtį su vandeniu man  nekėlė malonių prisiminimų, tačiau aš visada žavėjausi šia rungtimi ir žinojau, kad dabar kai esu fiziškai sustiprėjus ir aš galiu bėgti gerai. Grįžus į Vilnių pradėjau ruoštis kliūtiniam bėgimui. Pirmąkart po daug metų pabandžiau šokti per barjerus – man tai patiko, nors iš pradžių mano šokinėjimas tikriausiai nebuvo labai techniškas. Tačiau svarbiausia, kad aš nebijojau to daryti. Juk ne kiekvieną galima priversti bėgti, o ką jau kalbėti apie bėgimą ir šokinėjimą per kliūtis. Mane  labai motyvavo tai, kad  treneris mano šokinėjimus įvertino gerai ir džiaugėsi, kad per kliūtis galiu šokti bet kuria koja, todėl nesipainioju  prieš kliūtį atsirinkinėdama kojas. Džiaugiausi ir aš ir ėmiau ruoštis Valmeroje vyksiančiam Pabaltijo suaugusiųjų mačui, kuriame debiutuosiu 3000 metrų kliūtiniame bėgime!

Išaušus  varžybų rytui, jaučiausi gana ramiai, kaip ir  prieš kiekvienas varžybas. Žinoma buvo jau gerai pažįstamas priešvaržybinis jauduliukas, tačiau per daug nepanikavau. Daugiau nerimo sukeldavo tik mintys apie kliūtį su vandeniu – jai peršokti reikia specialaus pasiruošimo ir aišku patirties.

Starto šūvis ir aš jau bėgu paskui stipriausią Latvijos kliūtinio bėgimo atstovę, šalies rekordininkę Poliną Jelizarovą. Laikausi už jos ir stengiuosi neatsilikti. Pirmas kilometras praėjo labai lengvai, nors šuolis per vandenį labai gerai nepavyko, tačiau bėgau  ir  tuo mėgavausi. Tačiau neilgai… akimirką pagalvojau, kodėl man pasidarė taip sunku? Kai išgirdau pirmo kilometro laiką (3min 6s), supratau – bėgu gerokai per greit, tačiau kelio atgal nėra. Kiekviename rate darėsi vis sunkiau, mano varžovė vis tolo ir aš nesugebėjau bėgti paskui. Galiausiai ėmiau skaičiuoti kiek vandens kliūčių man dar liko, nes jėgoms silpstant šuolis per kliūtį su vandeniu kėlė šiokį tokį siaubą – kaip neužkliūti, kaip nenukristi, galiausiai kaip atrasti jėgų jai peršokti… Tačiau sukandau dantis ir bėgau, stengiausi kuo greičiau pasiekti finišą.

Kai galiausiai kirtau finišo liniją, rodos visas nuovargis mane pasivijo ir užplūdo kūną, vos gaudžiau kvapą. Atbėgau antra, laikas 10.11. Tą akimirką tas laikas man  nieko nesakė, tik žinojau, kad norėdama papulti į Europos čempionatą turėjau bėgti greičiau. Šiek tiek nuliūdau, tačiau žinojau,kad šansą dar turėsiu, todėl blogas mintis vijau  šalin – turėjau kauptis kitą dieną vyksiančiam 1500 metrų bėgimui.

Pokalbis su treneriu ir vėl mane nuramino, jis tik nusijuokė, kad „pirmas blynas prisvilęs“, bet turiu daug rezervo ir kitąkart prabėgsiu geriau. Taip pat sužinojau, kad  įvykdžiau sporto  meistro kvalifikacinį laipsnį šioje distancijoje, o bėgau  galima sakyti pirmą kartą. Tada supratau, kad gal būtent 3000 metrų kliūtinis bėgimas yra mano tikroji rungtis! Ir su nekantrumu  laukiau kito kliūtinio bėgimo starto. Tačiau didžiausias paskatinimas man buvo tai, kad internetu gavau Lietuvos rekordininkė Rasos Troup pasveikinimą. Tada jaučiausi ypatingai… Tikriausiai dėl to kitą dieną nesunkiai laimėjau 1500 metrų bėgimą ir pagerinau asmeninį rekordą.


Vaida Žūsinaitė Vaida Žūsinaitė Vaida Žūsinaitė Vaida Žūsinaitė

Rėmėjai