2013 metų sėkmės ir nesėkmės

Jau seniai neberašiau apie savo įspūdžius iš varžybų, gal dėl to, kad tie įspūdžiai buvo nekokie. Todėl tik praėjus sezonui stadione ir nurimus emocijoms, nusprendžiau aprašyti kaip man sekėsi. Pripažinsiu šis sezonas labai keistas, daug dirbau treniruočių stovykloje, bet rezultatai to neatspindėjo.

Pirmus startus turėjau gegužės 31 – birželio 1 dienomis. Pirmąją dieną bėgau 1500 metrų ir juos laimėjau, tačiau savijauta bėgant labai sunki, nebuvo jėgos kojose. Lyginant su praeitais metais bėgimas tikrai daug prastesnis ir rezultatas tai parodė. Viena laimė, kad negrįžau į senuosius laikus, kai bėgau tikrai daug prasčiau. Taip pat vos prieš dieną buvau grįžusi iš treniruočių stovyklos ir ilga kelionė automobiliu namo jėgų nepridėjo.

Antrąją varžybų dieną startavau 3000 rungtyje, didžiąją distancijos dalį bėgau antra, vienu metu labai atsilikau, tačiau visada tikėjau kad laimėsiu. Treneris ir draugai mane labai palaikė, pamačiau, kad varžovei Monikai Juodeškaitei bėgti pasidarė labai sunku, tada susikaupiau ir prisivijus ją aplenkiau nepalikdama jokių vilčių. Tada žinojau, kad tiesiog turiu atsipalaiduoti ir bėgti kiek kojos neša. Man pasisekė – laimėjau. Parodytas laikas tikrai nebuvo geras, toli nuo asmeninio. Tačiau startavau dvi dienas iš eilės, laimėjau, todėl optimizmas nesumažėjo ir toliau ruošiausi varžyboms.

Birželio 9 dieną Suomijoje startavau pirmame šiais metais 3000 metrų kliūtiniame bėgime ir rezultatas buvo tragiškas – prasčiau negu praeitais metais, kai specialiai kliūtiniam bėgimui nebuvau ruošusis. Nežinau, kas pasidarė, tačiau jau nuo pirmų metrų bėgosi sunkiai. Ne gana to, kad kojos manęs neklausė, lyg būtų tuščios be jėgos, tačiau dar ir atsirado baimė kliūtims… Jau nekalbu apie kliūtį su vandeniu, ten atrodžiau tragiškai. Šiais metais išbandžiau naują šokimo per kliūtis techniką ir panašu, kad ji man netinka, tačiau jau nebesigauna  šokti kaip seniau ir ant kliūčių prarandu labai daug laiko. Tačiau kaip bebūtų, blogas mintis vijau kuo toliau, juk negali kiekvienos varžybos būti stebuklingai geros. Svarbiausia toliau dirbti ir tikėti. Tada mąsčiau taip, bet nežinojau, kad beveik visos ateinančios varžybos bus ne ką geresnės.

Trečias startas – Europos komandinis čempionatas turėjo būti geras, jaučiausi gerai, diena man patiko, tačiau viena klaida ir viskas baigėsi ne taip kaip norėjau. Buvau pasiryžusi bėgti aukštam rezultatui, tačiau per daug užsivedžiau ir pradėjau bėgti per daug greitai. Pati tai pajutau, tačiau negalėjau sau nieko padaryti – lėkiau kaip akis išdegusi „be galvos“, tačiau tik pirmą kilometrą :) Nėra ko stebėtis, kad po tokio greito pirmo kilometro man pakirto kojas, negalėjau sau nieko padaryti, jaučiau kaip lėtėjau ir per kliūtis šokti darėsi sunku. Buvau aplenkta jaunos varžovės Mišos Mišmaš, kuri pro mane pralėkė kaip raketa, o aš net nebandžiau kabintis už jos ir kovoti – kojos neleido. Visi, kas mane matė, sakė, kad mano šokimo per kliūtis technika labai bloga ir aš tam pritariu 100 procentų. Pažiūrėjusi varžybų įrašą tuo tik dar kartą įsitikinau. Labai keista, kodėl taip nutiko, juk praeitais metais su tuo problemų neturėjau. Tikriausiai jaudulys daro savo.

Antroji varžybų diena man buvo kiek linksmesnė, nors laimėti ir nepavyko. Startavau 5000 metrų bėgime. Pripažinsiu po vakarykščio bėgimo su kliūtimis,  pradžia buvo labai sunki, kojose jautėsi nuovargis, galvoje baimė nepradėti per greit. Po startinio šūvio nelindau į priekį. Kai Serbijos atstovė Olivera Jevtic išbėgo į priekį laikiausi už jos, tačiau neilgai. Greitai mane aplenkė dar viena bėgikė iš Kroatijos Lisa Christina Stublic. Bėgau trečia, nemažai nutolusi nuo dviejų bėgikių. Vienu metu mane aplenkė kliūtinio bėgimo nugalėtoja Miša Mišmaš. Tada pagalvojau, kad jokiu būdu negaliu pralaimėti jai. Bėgau paskui, vienu metu pasidarė sunku, tačiau galvojau tik apie tai, kad nors man sunku, tačiau jai dar sunkiau. Miša priekyje manęs bėgo neilgai, pajutau, kad ji lėtėja, nusprendžiau ją aplenkti ir bėgti toliau. Pastebėjau, kad priekyje bėganti Kroatijos bėgikė lėtėja. Tada supratau kad ją aplenksiu, tiesiog žinojau, tik nežinojau kada tai įvyks. Žiūrovams stipriai palaikant aš vis artėjau ir likus kiek mažiau nei ratui man pavyko ją aplenkti – girdėjau kaip tribūna džiaugėsi, skandavo „LIETUVA“, todėl negalėjau pralaimėti. Finišavau antra ir neslėpsiu – buvau labai laiminga. Esu dėkinga už tokį didelį palaikymą, nes jis tikrai suteikė daugiau jėgų ir gerų emocijų. Nors ir netapau nugalėtoja, tačiau džiaugsmas liejosi per kraštus. Mano pasiektas laikas nebuvo asmeninis rekordas, tačiau tai antras rezultatas mano karjeroje, todėl nėra taip ir blogai.

Antros dienos rezultatas parodė, kad ir pirmąją dieną galėjau bėgti daug geriau, todėl tai mane kažkiek nudžiugino.

Vienas svarbiausių šio sezono startų buvo Pasaulio Universiada, kuri vyko Kazanėje ( Rusija). Atvykau nusiteikusi kautis dėl vietos finale, tačiau sužinojau, kad finalas įvyks iškart liepos 10 dieną . Tai šiek tiek pakoregavo treniruočių planus ir teko keliomis dienomis ilgiau laukti varžybų. Artėjant startui protokoluose mažėjo dalyvių, gal dėl to, kad juose puikavosi Olimpinė čempionė Zaripova bei Europos čempionė Gulcan Mingir, sidabrinė prizininkė Svitlana Shmidt. Varžybų dieną dalyvių liko vos dešimt. Jaučiausi gerai, bėgau drąsiai, tačiau kaip ir ankstesniuose startuose man pritrūko jėgų paskutiniam kilometrui, kurį laiką bėgusi antroje vietoje pavargau ir finišavau aštunta. Pasiekiau sezono geriausią rezultatą, tačiau normatyvo į Pasaulio čempionatą nepavyko.

Paskutines viltis dėjau į sekančias varžybas Latvijoje, Švedijoje ir Belgijoje, tačiau deja – šiais metais greičiau bėgti man nepavyko ir normatyvas taip ir nebuvo įvykdytas. Švedijoje vykusiose “Karlstad Grand Prix” varžybose pavyko pagerinti sezono geriausią rezultatą ir užimti trečiąją vietą, pirmąkart šiais metais man patiko bėgti, galėjau kentėti ir tikėjau, kad Ninove (Belgija) įvykdysiu normatyvą, deja to padaryti nepavyko. Visos trys varžybos vyko tą pačią savaitę kas tris dienas, todėl neatlaikiau tokio tempo ir Belgijoje bėgti buvo labai sunku. Šiomis varžybomis užsibaigė mano stadioninis sezonas. Jaučiausi išsekusi, nusivyusi, todėl keletą savaičių bėgiojau ramiau, nes norėjau pailsėti ir pabandyti prabėgti pusę maratono. Kaip man sekėsi papasakosiu vėliau.


Vaida Žūsinaitė Vaida Žūsinaitė Vaida Žūsinaitė Vaida Žūsinaitė Vaida Žūsinaitė Vaida Žūsinaitė

Rėmėjai